Free Essay

Prekinio Kredito Draudimo Reikšmė, Kredito Rizikos Valdymas

In: Business and Management

Submitted By jurga
Words 2803
Pages 12
PREKINIO KREDITO DRAUDIMO REIKŠMĖ, KREDITO RIZIKOS VALDYMAS
Santrauka. Pirkėjams suteikti kreditai (pirkėjų įsiskolinimai) paprastai sudaro didelę įmonės turto dalį, todėl kaip ir bet kuris vertingas turtas turėtų būti tinkamai apdraustas. Net ir patikimi pirkėjai kartais paveda ir sukelia tiekėjui didžiules finansines problemas. Kreditų draudimas apsaugo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigo-jimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mokėjimą. Straipsnyje nagrinėjama prekinio kredito draudimo reikšmė, kredito rizikos valdymo problemos bei kaip prekinio kredito draudimo naudojimas įtakoja šalies ekonomiką. Straipsnio tikslas – išanalizuoti prekinio kredito draudimo reikšmę įmonėms, kurios naudoja šią priemonę kredito rizikos valdymui, nustatyti prekinio kredito draudimo įtaką šalies ekonomikai. Uždaviniai: išanalizuoti prekinio kredito draudimo reikšmę; išanalizuoti prekinio kredito rizikos valdymą; nustatyti prekinio kredito rizikos mažinimo ga-limybes; aptarti prekinio kredito draudimo įtaką šalies ekonomikai.
Reikšminiai žodžiai: Prekinio kredito draudimas, kredito limitas, rizikos vertinimas, rizikos valdymas, kredito rizika.

Įvadas
Norint ramiai ir užtikrintai plėtoti verslą, būtina ap-saugoti tai, kas investuota ir sukurta per daugelį metų įmonėje. Visi supranta būtinybę apdrausti įmonės trans-portą, pastatus, įrengimus, bet tik nedaugelis pagalvoja, kad didžiausias įmonės turtas yra jos veikla – produkcijos pardavimas ar paslaugų teikimas. Turtas, kurio praradimą įmonės vadovai įvertina tik neatsiskaičiuos klientams.
Dauguma bendrovių sandorių vykdomi su atidėtais mokėjimais, o dėl sudėtingos ekonominės situacijos spar-čiai didėja skolų. Todėl bendrovės, parduodančios prekes ar paslaugas su atidėtais mokėjimais, susiduria su rizika, kad jų klientai nesugebės įvykdyti įsipareigojimų. Vienas būdų apsaugoti verslą – prekinio kredito draudimas.
Kreditų draudimas apsaugo verslą nuo grėsmės, ky-lančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už produkcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mokėjimą. Tai gali įvykti tapus klientui nemokiam (bankrutavus) arba todėl, kad klientas nesugeba ar vengia atsiskaityti sutartyje nustatytu kreditavimo periodu.
Prekinio kredito sąvokoje atsispindi esminis kredito požymis – atsiskaitymas už prekes ar paslaugas po tam tikro laiko, nors prekių nuosavybės teisės pirkėjui atiten-ka iš karto gavus prekes ar paslaugas. Kol pardavėjas neatgavo suteikto pirkėjui kredito, kyla kredito rizika.
Prekiaujant vietinėje ir užsienio rinkose rizika iškyla visose prekybos etapuose: pradedant nuo žaliavų pirkimo, prekių gamybos, sandėliavimo, jų gabenimo ir baigiant pirkėjo įsipareigojimų vykdymu. Todėl kiekviena įmonė, savo prekes ir paslaugas parduodanti atidėdama apmokėjimus, dažnai rizikuoja prarasti pinigus, įgyti skolas negražinančių klientų ir taip patirti nemažus nuostolius. Norėdamos išvengti nepageidaujamų veiklos pasekmių – skolų, tokios įmonės turi pradėti rūpintis savo finansiniais srautais bei finansinės veiklos efektyvumu viso proceso metu: pradedant kreditų suteikimu, baigiant atsiradusiomis skolomis.
Prekinio kredito draudimo reikšmė
Apyvartinių lėšų stoka yra viena iš svarbiausių kliū-čių, trukdančių įmonėms plėsti gamybą, gerinti produkci-jos kokybę ar pradėti naujos konkurencingos pro-dukcijos gamybą, net esant pakankamai jos paklausai vietinėje ir užsienio rinkose. Ypatingai poreikis apyvarti-nėms lėšoms išryškėja tuomet, kai prekybos partneriams yra taikoma atidėto mokėjimo terminas.
Konkurencijos sąlygomis tiekėjai yra priversti su-teikti palankias mokėjimo sąlygas pirkėjams, todėl debi-torinių įsiskolinimų augimas yra pagrindinė priežastis, sąlygojanti tiekėjų apyvartinių lėšų trūkumą bei riziką, kad pirkėjas suėjus sutartam atidėto mokėjimo terminui neatsiskaitys. Tiekėjui išsiuntus prekes pirkėjui, kuriam yra taikomas atidėtas mokėjimas atsiranda pirkėjo įsipa-reigojimų nevykdymo rizika. Tiekėjas, siekdamas suma-žinti šią riziką, gali kreiptis į draudimo kompanijas dėl prekinio kredito draudimo.
Draudimo kompanijos, sudaręs su tiekėju Prekinio kredito draudimo sutartį, numato draudimo sąlygas, kurios galioja draudimo sutarties laikotarpiu. Atliekant kiekvieno pirkėjo kreditingumo įvertinimą ir nustatant kredito limitą, draudimo kompanijų rizikos vertintojai atlieka pirkėjų kreditingumo vertinimą ir nustato pirkėjų kredito limitų dydį.
Kreditų draudimo paslauga apima tiek įmonių veik-los monitoringą, tiek ir uždelstų skolų išieškojimą, o įvy-kus draudiminiam įvykiui dėl pirkėjo nemokumo – patirtų nuostolių kompensavimą.
Kreditų draudimo kompanijos padeda įmonėms apsisaugoti nuo blogų skolų susidarymo rizikos. Pagrin-dinė kreditų draudimo nauda yra ta, kad laikantis draudimo sutarties terminų ir sąlygų, įmonė gali išvengti nuostolių dėl vieno ar kelių pirkėjų nemokumo. Kreditų draudimas yra svarbus kreditų valdymo įrankis, nes:
Nustato maksimalią prekinio kredito ribą atskiriems pirkėjams (kredito limitą),
Padeda draudėjams susigrąžinti pinigus (vykdo sko-lų išieškojimą) dar prieš išmokant išmoką,
Suteikia vertingus patarimus dėl saugių pirkėjų kre-ditavimo terminų.
Pagrindiniai kreditų draudimo principai:
Kredito limitas yra pagrindinis elementas kreditų draudimo sutartyje. Kredito limitas yra didžiausias ap-draustas konkretaus pirkėjo įsiskolinimo dydis. Kredito limito dydį nustato draudikas. Įsiskolinimai yra drau-džiami tik tų pirkėjų, kuriems yra suteikti kredito limitai.
Abi draudimo sutarties šalys – draudėjas ir draudi-kas - kartu pasidalija pirkėjų nemokumo riziką. Paprastai draudiko prisiimtos atsakomybės riba yra 75 - 90 procentų nuo nuostolių sumos;
Kreditų draudimas nesuteikia draudiminės ap-saugos susijusioms su draudėju įmonėms arba valstybinėms institucijoms bei naujai įsteigtoms įmonėms, kurios veikia mažiau nei vienerius metus.
Kreditų draudimu gali naudotis praktiškai visi verslo sektoriai. Tačiau jis visiškai netinka mažmeninei preky-bai, kai pirkėjai yra fiziniai asmenys.
Pirkėjų kreditavimo augimas yra pagrindinė priežas-tis, sąlygojanti padidėjusį įmonės poreikį apyvartiniam kapitalui. Įmonės gali neturėti pakankamai užstato paskoloms iš bankų gauti. Prekinio kredito draudimo polisas gali būti viena iš užstato formų, leidžianti gauti finansavimą iš banko.
Išsiuntus prekes užsienio pirkėjui, kuriam yra tai-komas atidėto mokėjimo terminas, susidaro debitorinis įsiskolinimas, kurio pagrindu bankai gali atidaryti kredito liniją. Paskolos padengimo šaltinis yra pirkimo-pardavimo sandoryje numatyti pirkėjų mokėjimai už pristatytas prekes. Jeigu pirkėjas neatsiskaito už gautas prekes, tuomet eksportuotojas gali susidurti su paskolos grąžinimo bankui problema. Todėl prekinio kredito drau-dimo įmonė, pagal bankui pateiktą prekinio kredito drau-dimo polisą, įsipareigodama atlyginti nuostolius dėl užsienio pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, kaip tik ir užtikrina paskolos grąžinimą.
Naudojant prekinio kredito draudimo polisą kaip garantą banko paskolos grąžinimui užtikrinti, draudimo išmokos gavėju tampa bankas. Prekinio kredito draudimo įmonė padengia banko patirtus nuostolius nustatyto atsakomybės limito ribose pagal eksportuotojo pateiktą prekių išsiuntimą liudijančią sąskaitą.
Kredito rizika, jos priežastys ir valdymo priemonės
Verslas neatsiejamas nuo rizikos, o viena iš skau-džiausiai verslą veikiančių rizikos rūšių yra kredito rizika. Tokios rizikos objektas – tiekėjo kreditas. Tai kreditas, kurį pirkėjui suteikia prekių ar paslaugų pardavėjas, ati-dėdamas mokėjimo terminą. Kredituojant tiesiogiai, tiekėjas pateikia prekes pirkėjui be tarpininko (bankui ar kitai kredito institucijai) ir laukia apmokėjimo.
Kredito rizikos valdymas apima sprendimų priėmi-mo procesą tiek prieš kredito suteikimą, tiek ir po, taip pat visą kontrolės ir ataskaitų sudarymo procesą. Į kredito rizikos valdymo procesą galima žiūrėti sisteminiu požiūriu, tuomet yra lengviau identifikuoti vietas, kurioms turėtų būti skiriamas didžiausias dėmesys iš kredito rizikos pusės.
Kredito rizika atsiranda visais atvejais, kai verslo proceso metu viena iš šalių pristato prekes, suteikia pa-slaugas ar atlieka darbus prieš gaudama už tai atlyginimą iš kitos sandorio šalies, t. y. atlieka šalių susitarimu numatytą savo įsipareigojimų dalį mainais už kitos sandorio šalies įsipareigojimą atlikti savąją prievolės dalį ateityje. Kredito rizika reiškia, kad, pasibaigus sutartam atsiskaitymų už pirktas prekes (ar suteiktas paslaugas) laikotarpiui, debitorius (pirkėjas, skolininkas) gali būti finansiškai nepajėgus atsiskaityti su kreditoriumi (pardavėju) arba tiesiog gali vengti sutartyje numatyto atsiskaitymo.
Svarbiausia kredito rizikos atsiradimo įmonėje sąly-ga – prekinis kreditas, suteikiamas pirkėjui. Akivaizdu, kad tokiu atveju visuomet kyla rizika, kad pirkėjas nustatytu laiku su pardavėju neatsiskaitys (arba neatsiskaitys iš viso), nes per minėtą laikotarpį galėjo pablogėti finansinė pirkėjo būklė. Be to, toks atsiskaitymo būdas pritraukia ir tokius pirkėjus, kurie reikalingų lėšų iš viso neturi ir mokėti net neplanuoja (apgavystės, sukčiavimo atvejai). Taigi kredito rizikos priežastis sąlygiškai galima suskirstyti į tyčines ir objektyvias (netyčines). Abiem atvejais daug įtakos turi informacijos asimetrija tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tačiau ši asimetrija ypač didelė tyčinės kredito rizikos atveju. Ir vis dėlto egzistuoja tam tikros prielaidos apie pirkėjų, siekiančių pasipelnyti apgavysčių būdu, elgseną. Šiuo atžvilgiu rizikingiausiomis laikomos naujos įmonės ir įmonės, turinčios naujus savininkus ar naujus vadovus.
Padidintą naujų įmonių riziką rodo ir tai, kad joms draudimo apsaugos (kredito limitų) nesuteikia ir kreditų draudimo bendrovės. Dažniausiai motyvuojama tuo, kad nežinoma tokių įmonių atsiskaitymo patirtis.
Kita rizikingų įmonių grupė – smulkesnės pagal tur-tą, pajamas ir darbuotojų skaičių įmonės.
Jau minėta, kredito rizikos priežastis – informacijos asimetrija tarp pirkėjo ir pardavėjo: pirkėjas geriau žino savo riziką, tačiau šia informacija jis nelinkęs pasidalinti su pardavėju. Tad tiekėjams perkeliama neproporcingai didelė finansinė rizika dėl informacijos trūkumo.
Kredito rizikos pasekmės susijusios su nuostoliais. Be to, galimos likvidumo problemos ir dėl to ilgėjantys atsiskaitymų terminai su verslo partneriais: tiekėjais, bankais. Blogiausiu atveju įmonei net gali grėsti nemo-kumas, kuris dažnai baigiasi bankrotu. Taigi matyti, kad kredito rizika glaudžiai susijusi su kitomis rizikos rūšimis: finansinių nuostolių, likvidumo, bankroto. Netinkamai valdoma ji gali lemti jų atsiradimą.
Kredito rizikos valdymas – tai priemonės, kurios taikomos siekiant riboti kredito riziką. Šiam tikslui galima pasitelkti įvairias kredito rizikos mažinimo priemones. Vienos iš jų gali būti naudojamos savarankiškai, o kitos, kredito riziką mažinančios netiesiogiai, naudojamos tik kartu su pirmosiomis. Jų pasirinkimas ir naudojimas priklauso nuo daugelio veiksnių: veiklos sektoriaus, par-davėjo ir pirkėjo konkurencinės pozicijos, kainos ir pan.
Netiesiogiai kredito riziką mažinančios priemonės gali būti šios: atsiskaitymas grynaisiais pinigais mokant iš karto, išankstinis prekių apmokėjimas, avansinis mokėji-mas, akredityvai, čekiai, vekseliai, dokumentų inkasavi-mas, skolų išieškojimas, skolų apmokėjimas prekėmis ir paslaugomis, vidiniai kredito limitai, bankroto skolininkui paskelbimas, skolininko restruktūrizavimas.
Savarankiškai naudojamos kredito rizikos maži-nimo priemonės – tai teisės normų numatytos teisinės priemonės, skirtos valdyti ar sumažinti neigiamus kredito rizikos padarinius: hipoteka, įkeitimas, garantija, laida-vimas, kreditų draudimas, faktoringas, forfeitingas.
Eksportuojančioms įmonėms kredito rizikos verti-nimas yra daug sudėtingesnis nei firmoms, prekiaujan-čioms su vietiniais partneriais. Tai sąlygoja šios priežastys: visų pirma, pirkėjas yra kitoje šalyje, todėl daug kebliau gauti informacijos apie jo patikimumą. Antra, padaugėja eksporto kredito rizikai įtaką darančių veiksnių – kredito rizikai įtaką daro užsienio šalies politi-nė situacija, ekonominis stabilumas ir kt.
Eksportuodama prekes ar paslaugas, įmonė nebūti-nai susiduria su kredito rizika. Kredito rizikos pasireiški-mas priklauso nuo susitarimo tarp eksportuotojo ir importuotojo dėl atsiskaitymo būdo. Jeigu eksportuotojas pareikalauja išankstinio apmokėjimo sąlygų, kredito rizika nepasireikš. Tuo tarpu laikantis atidėto mokėjimo sąlygų, eksportuotojas patiria kredito riziką.
Didžiausias nuostolis ir poveikis eksportuotojui atsi-randa, kai skolininkas tampa nemokus – tuomet kredito-rius greičiausiai neatgaus visos kredito sumos. Todėl, vertinant prekinio kredito riziką, vienas iš pagrindinių veiksnių yra skolininko nemokumo rizikos įvertinimas.
Jeigu skolininkas ir kreditorius yra skirtingų šalių ūkiniai subjektai, kredito rizikos atsiradimą nulemia tiek skolininko veiksmai ir finansinis pajėgumas, tiek ir išori-nės aplinkos veiksniai.
Skolininko veiksmus ir finansinį pajėgumą nulemia vidiniai verslo veiksniai. Vidiniai veiksniai – tai įmonės vadovų ir darbuotojų veikla, kompetencija, reagavimas į aplinkos pokyčius bei moralinės nuostatos eksportuotojo atžvilgiu.
Eksportuotojo prekinio kredito rizikos ir skolininko nemokumo atsiradimo priežasčių skirstymą galima klasi-fikuoti taip:
1. Pirkėjo (skolininko) nemokumo rizika, kuri kyla iš skolininko verslą veikiančių:
• vidinių veiksnių,
• išorinių veiksnių (šalies ekonominė rizika, tos rin-kos konjunktūra ir kt.);
2. Skolininko šalies išoriniai veiksniai, turintys tie-sioginės įtakos eksportuotojui (šalies politinė rizika). 1 pav. Veiksniai įtakojantys prekinio kredito riziką
Fig. 1. Factors influencing the trade credit risk
Jeigu kreditiniai santykiai tarp skolininko ir kredito-riaus neperžengtų vienos valstybės sienų, prekinio kredito riziką sudarytų skolininko nemokumą tiesiogiai nule-miantys vidiniai ir išoriniais veiksniai, bet nepasireikštų politinė rizika, kuri eksporto atveju yra nukreipta ne į skolininką, o į eksportuotoją. Toks išorinių veiksnių iš-skyrimas gali būti svarbus atliekant prekinio kredito rizi-kos priežasčių analizę. Remiantis šiuo požiūriu, išorinių veiksnių įtaką eksportuotojo kredito rizikai galima vertin-ti atskirai: atlikti polinio klimato analizę (veiksnys, nu-kreiptas į eksportuotoją) bei ištirti užsienio šalies (eksporto rinkos) ekonominį stabilumą ir pajėgumą (veiksniai, nukreipti tiesiogiai į skolininką).
Paprasčiau ir patikimiau šalies riziką vertinti pasi-telkiant pasaulyje žinomų kredito reitingų agentūrų nustatytus šalies kredito reitingus. Reitingas - gebėjimo įvykdyti skolinius įsipareigojimus įvertinimas suteikiantis investuotojams informaciją apie gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Jis pagrįstas informacija apie vertinamo subjekto turtą, įsipareigojimus, rizikingumo laipsnį ir t.t. Atskirai įvertinami (reitinguojami) bankai, įmonės ir valstybės. „Fitch Ratings", „Standart&Poors" ir „Moody's“ yra trys pagrindinės agentūros, kurios vertina ir skelbia valstybių reitingus.
Skolininko nemokumą būtina vertinti šalies rizikos kontekste, nes:
• pasireiškus šalies rizikai (politinei), prekinis kredi-tas gali būti negrąžintas nepriklausomai nuo skolininko finansinio pajėgumo;
• skolininkui tapus nemokiu, eksportuotojui yra ga-limybė atgauti bent dalį suteikto kredito pinigų ar su-teiktų prekių forma (prekių susigrąžinimas), tuo tarpu jei skolininkas nesumoka dėl šalies rizikos (nors pats skoli-ninkas finansiškai pajėgus), nuostolių kompensavimas tampa beviltiškas;
• šalies ekonominės aplinkos (ir valiutos kurso) po-kyčiai paveikia daugumos tos šalies ūkio subjektų kredi-tingumą, o dėl to galimas skolininkų finansinės padėties pablogėjimas ir daugybiniai kreditų negrąžinimai (jeigu toje šalyje yra ne vienas skolininkas).
Išvados
1. Draudimas – labai dinamiška sritis, kurią projek-tuoti yra sudėtinga užduotis. Draudimas suteikia nemažai gyvybingumo ekonomikai ir skatina investicijas, suteikia saugumo bei aktyvina verslumą.
2. Prekinių kreditų draudimas suteikia draudimo ap-saugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningu-mo. Apsaugo verslą nuo grėsmės, kylančios klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant už pro-dukcijos ir (ar) paslaugos pardavimą taikant atidėtą mo-kėjimą.
3. Prekinio kredito draudimo privalumai: pinigų srautų sureguliavimas, konkurencinis pranašumas, debitorių mokumo patikrinimas, rizikos išskaidymas, finansavimo galimybės, skolų išieškojimas.
4. Kreditų draudimo paslauga apima tiek įmonių veiklos monitoringą, tiek ir uždelstų skolų išieškojimą, o įvykus draudiminiam įvykiui dėl pirkėjo nemokumo – patirtų nuostolių kompensavimą.
5. Pagrindinė kreditų draudimo nauda yra ta, kad laikantis draudimo sutarties terminų ir sąlygų, įmonė gali išvengti nuostolių dėl vieno ar kelių pirkėjų nemokumo. Kreditų draudimas yra svarbus kreditų valdymo įrankis, nes: nustato maksimalią prekinio kredito ribą atskiriems pirkėjams (kredito limitą), padeda draudėjams susigrąžinti pinigus (vykdo skolų išieškojimą) dar prieš išmokant išmoką, suteikia vertingus patarimus dėl saugių pirkėjų kreditavimo terminų.
6. Prekinio kredito sąvokoje atsispindi esminis kre-dito požymis – atsiskaitymas už prekes ar paslaugas po tam tikro laiko, nors prekių nuosavybės teisės pirkėjui atitenka iš karto gavus prekes ar paslaugas. Kol pardavė-jas neatgavo suteikto pirkėjui kredito, kyla kredito rizika.
7. Sąvoka kredito rizika reiškia, kad skolininkas dėl tam tikrų priežasčių nevykdys savo įsipareigojimų, ir kreditorius negalės atsiimti paskolintų pinigų. Todėl kre-dito riziką galima apibūdinti kaip nemokumo rizikos tikimybę.
Literatūra
Bessis J. 1998. Risk Management in Banking. John Willey & Sons, Inc.
Boissay, F. 2004. Crédits interentreprises et délais de paiement: une théorie financičre. Annales d’économie et de statistique 73: 101–118.
Ferris, J. 1981. A transaction theory of trade credit use. Quarterly Journal of Economics 96: 243–270.
Jasienė M., Laurinavičius A. 2009. Kredito rizikos valdymo įmonėse problemos ir jų sprendimo būdai. Verslas: Teorija ir praktika. 10(1): 15–29. ISSN 1648-0627.
Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) 2009:Valstybės specialiųjų garantijų dėl eksporto kredito draudimo įstatymas (2009 07 17 Nr. XI-367). – Valstybės žinios Nr. 93-3964
Pridotkienė J, Snieška V., Snieškienė G. 2006. Eksportuotojo teikiamo prekinio kredito rizikos modelio principai [The Principles of Exporter-Provided Trade Credit Risk Model]. ENGINEERING ECONOMICS. 2006. No 2 (47). ISSN 1392-2785.
Lietuvos draudimo priežiūros komisija 2008 m. vasara. [žiūrėta 2009 lapkričio 15 d.]. Prieiga per internetą:…...

Similar Documents

Free Essay

Prekinio Kredito Draudimas

...Kas yra prekinių kreditų draudimas? Prekinių kreditų draudimas suteikia draudimo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio neatsiskaitymo). Kaip veikia prekinių kreditų draudimas? 1. Draudėjas pateikia draudikui duomenis apie norimus drausti pirkėjus bei nurodo pageidaujamą kredito limitą (maksimalią pagal sutartį apdraudžiamą įsiskolinimo sumą) kiekvienam pirkėjui arba kiekvienai šaliai, su kuria vykdomos prekybinės operacijos. 2. Draudikas įvertina kiekvieno pirkėjo mokumą ir remdamasis šiuo įvertinimu nustato maksimalų kiekvienam pirkėjui suteikiamą kredito limitą. Draudėjas turi sumokėti draudikui mokestį už pirkėjo rizikos analizę. 3. Draudikas apdraudžia draudėjo pardavimus kreditan pirkėjams pagal išrašytas sąskaitas - faktūras. 4. Abipusiu susitarimu nustatomas laukimo periodas - laikotarpis, per kurį draudėjas pats turi teisę išieškoti skolą be draudiko įsikišimo. Jei pirkėjas uždelsia apmokėti skolą ilgiau nei nustatytas laukimo periodas, reikalavimo teisė į pirkėjo skolą perleidžiama draudikui. 5. Draudimo sutarties galiojimo metu būtina pranešti draudimo bendrovei: * jei apdraustas klientas neatsiskaitė per pirkimo ir pardavimo arba draudimo sutartyje nustatytą laiką, * sužinotą neigiamą informaciją apie apdraustą klientą, rodančią, kad jis gali neįvykdyti finansinių įsipareigojimų, numatytų pirkimo ir pardavimo sutartyje. 6. Draudiminiu įvykiu laikomas dalinis ar visiškas apdraustų sąskaitų - faktūrų......

Words: 827 - Pages: 4

Free Essay

Intermediantion

...Bankai atlieka reikðmingà vaidmená ðalies ekonomikoje. Pagrindinis bankininkystës sektoriaus poduktas – pinigai – lemia ðalies ekonominæ gerovæ, vystymàsi. Pinigai, iðsisklaidæ smulkiomis sumomis, neturi dinaminës kûrybinës valios, tuomet jie yra tik tar- pasmeniniø ekonominiø mainø tarpininkai. Tie patys pinigai, paleisti á ûkiná kûrybiná darbà, pradeda kurti naujas vertybes ir kartu jau virsta kapitalu. Bankai yra svarbiausi ðalies ûkio centrai, kurie leidþia pinigus á ekonominá gamybos darbà [1]. Per paskutinius keletà metø Lietuvos bankininkystës sektoriaus veikla ágavo augimo pagreitá. Vien tik 2005 m. paskolø portfelis komerciniuose bankuose iðaugo apie 54 proc., indëliø – 41 proc. [2]. Ðalies bankø ásiskolinimai patronuojanèioms kredito ástaigoms 2005 m. padidëjo 5,1 mlrd. Lt, arba 2,2 karto. G. Dudzevièiûtë / VERSLAS: TEORIJA IR PRAKTIKA – 2006, VII t., Nr. 2, 128–135 Straipsnyje siekiama iðsamiai iðanalizuoti Lietuvos ekonomikos augimo priklausomybæ nuo bankininkystës sektoriaus rodikliø ir kiekybiðkai ávertinti statistiðkai iðmatuojamø veiksniø poveiká ekonomikai. Siekiant nurodyto tikslo, bus spendþiami ðie klausimai: • analizuojamas bankininkystës sektoriaus ir ekonomikos augimo ryðys teoriniu aspektu; • nagrinëjamas Lietuvos finansinio tarpininkavimo sektoriaus, kurio pagrindà sudaro bankininkystës sektorius, plëtra ekonomikoje; • taikant statistikos modelius, identifikuojami labiausiai ekonomikos augimà lemiantys bankininkystës sektoriaus rodikliai bei......

Words: 4283 - Pages: 18

Free Essay

Things That Start-Up's Should Know

...rengimo pagrindinės taisyklės Rekomenduojama verslo plano struktūra Verslo plano pateikimas 1 darbalapis: Klausimai, padėsiantys parengti verslo planą Naudinga informacija 2 dalis VERSLO FORMOS IR REGISTRAVIMAS Verslo formos Verslo steigimas ir registravimas 3 dalis DARBO TEISĖ Įmonės kolektyvinė sutartis Darbo sutarties turinys, jos sudarymas ir registravimas Darbuotojų atleidimo iš darbo tvarka Darbo užmokestis, garantijos ir kompensacijos Darbo laikas Poilsio laikas Darbo drausmė ir atsakomybė Įmonės darbo tvarkos taisyklės Pareiginių nuostatų struktūra ir turinys Rizikos versle. Kaip draudimas gali padėti jų išvengti? Duomenų apsauga Išradimai ir patentavimas 4 dalis ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ VALDYMAS Darbuotojų sauga ir sveikata Darbuotojų saugos struktūros įmonėse Reikalavimai darbo vietoms 2 darbalapis: Ką pasirinkti? 3 darbalapis: Galimos Darbų saugos ir sveikatos rizikos. Darbuotojų instruktavimas saugos ir sveikatos darbe klausimais Darbdavių, atskirų padalinių vadovų, saugos darbe tarnybų specialistų mokymas ir atestavimas darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Nelaimingi atsitikimai darbe, profesinės ligos Naudinga informacija 1 pvz.: Privalomojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma 2 pvz.: Įmonės (padalinio) darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų registravimo žurnalas 3 pvz.: Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktai, kuriais vadovaujantis reikia organizuoti darbuotojų instruktavimą 4 pvz.: Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių......

Words: 46483 - Pages: 186

Free Essay

Auditorių Asociacijos Veikla

...LIETUVOS VIDAUS AUDITORIŲ ASOCIACIJOS VEIKLA Banko audito ir kontrolės projektas Vilnius 2014 TURINYS ĮVADAS 1. LIETUVOS VIDAUS AUDITO ASOCIACIJA 4 1.1 ASOCIACIJOS ATSIRADIMO ISTORIJA IR REIKŠMĖ 4 1.2 ASOCIACIJOS VEIKLOS SRITYS 4 1.3 ASOCIACIJOS VEIKLOS TIKSLAI 6 1.4 ASOCIACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS 7 2. ASOCIACIJOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VALDYMO ORGANAI 8 2.1 VISUOTINIS NARIŲ SUSIRINKIMAS 8 2.2 ASOCIACIJOS VALDYBA 9 2.3 ASOCIACIJOS VALDYBOS PIRMININKAS 10 2.4 ASOCIACIJOS PAJAMŲ ŠALTINIAI 10 3. ASOCIACIJOS veikla 11 3.1.VIDAUS AUDITORIŲ ATESTACIJA 11 3.2 SUTEIKIAMI SERTIFIKATAI 12 3.3 KONFERENCIJOS IR RENGINIAI 12 4. PRAKTINĖ DALIS 14 IŠVADOs 16 LITERATŪRA 17 ĮVADAS Vidaus auditorių asociacija – organizacija, vienijanti Lietuvos ir kitų šalių vidaus audito, rizikos ir kokybės valdymo specialistus [2]. Vidaus auditas šiandien reiškia įvairiapusį organizacijos veiklos vertinimą, struktūrizuotą ir tarptautiniais profesinės praktikos standartais pagrįstą požiūrį į organizacijos vidinius procesus, rizikų valdymo visumą, vadovavimą ir vidaus kontrolę. Organizacijų valdomumo srityje su vidaus auditu siejami dideli lūkesčiai, organizacijų vidaus kontrolės sistemos vertinimas palaipsniui artėja prie visaapimančio rizikų valdymo......

Words: 3670 - Pages: 15

Free Essay

Įmonių Kredito Rizikos Vertinimo Modelių Analizė

...ĮMONIŲ KREDITO RIZIKOS VERTINIMO MODELIŲ ANALIZĖ Neringa Semėnaitė, Solveiga Jagminaitė Vadovė: Lekt. Dr. Laura Ivaškevičiūtė Kauno technologijos universitetas, Socialinių mokslų fakultetas SM 5/2 gr. Įvadas Bankai skolindami neturi visos reikiamos informacijos apie įmones, todėl susiduria su vis didesne kredito rizika, o tai sąlygoja nuolatinį poreikį tobulinti savo rizikos valdymo sistemą, kurti naujus metodus, kurie padėtų efektyviai vystyti veiklą. Problema: parinkus netinkamus kredito rizikos vertinimo modelius ir metodus iškyla neadekvataus kredito rizikos vertinimo grėsmė, kuri yra viena iš šiandieninės finansinės krizės priežasčių. Tikslas – išanalizuoti įmonės kredito rizikos vertinimo modelius. Metodika: mokslinės literatūros apžvalga. Kredito rizikos samprata Norint išaiškinti kredito rizikos sąvokos reikšmę, pirmiausia reikia apibrėžti kas yra kreditas. Išanalizavus keleto autorių, t.y. Martinkaus B., Buškevičiūtės E., Bartkaus E., Žaltauskienės N., pateikiamas kredito sąvokas, galima teigti, kad kreditas – komercinis pasitikėjimas, kurį kreditorius (skolintojas) išreiškia kredito gavėjui (skolininkui) tiesiogiai (skolindamas pinigus) arba netiesiogiai parduodamas prekes ir paslaugas skolon. Anot S. Tarailos, paskolos išdavimas bendrais bruožais taip pat gali būti apibrėžiamas kaip vertės suteikimo kitam asmeniui arba subjektui procesas prisiimant su tuo susijusią riziką. Rizika susijusi su galimybe, kad kitas asmuo arba subjektas gali nesugebėti......

Words: 2354 - Pages: 10

Free Essay

Verslo Planas - Internetas.Doc

...IR TENDENCIJOS 5 3.3. KONKURENCIJA RINKOJE 6 3.4. MARKETINGO TIKSLAI IR STRATEGIJOS 6 3.5. RINKOS SEGMENTAVIMAS IR TIKSLINIŲ RINKŲ PARINKIMAS 7 3.6. MARKETINGO RINKINIO ELEMENTAI 7 3.6.1. PRODUKTAS RINKOS POŽIŪRIU 7 3.6.2. PASISKYRSTYMO KANALAI 7 3.6.3. KAINŲ NUSTATYMAS 8 3.6.4. REKLAMAVIMAS IR STIMULIAVIMAS 8 4. GAMYBA 9 4.1. GAMYBOS VYKDYMO VIETA 9 4.2. GAMYBOS POREIKIAI 9 4.2.1 REIKALINGOS PATALPOS 10 4.2.2. ĮRENGINIAI IR KITOS PRIEMONĖS 10 4.3. TIEKIMO IR TRANSPORTAVIMO VEIKSNIAI 12 4.4. DARBUOTOJŲ SAMDYMO GALIMYBĖS 12 4.5. GAMYBOS KAŠTŲ PROGNOZĖ 12 5. VALDYMAS 12 5.1. VALDYMO GRUPĖS SUDĖTIS 12 5.2. ORGANIZACINĖ FIRMOS STRUKTŪRA 13 5.3. JURIDINĖ SANDARA IR SUTARTYS 13 5.4. PATARĖJAI IR KONSULTANTAI 19 6. KRITINĖ RIZIKA 19 6.1. NUMATOMOS PROBLEMOS IR KLIŪTYS 19 6.2. RIZIKOS VEIKSNIAI 20 6.3. ALTERNATYVIOS VEIKIMO KRYPTYS 20 7. FINANSAI 20 7.1.REIKIAMOS LĖŠOS IR JŲ PANAUDOJIMAS 20 7.2. PARDAVIMO PROGNOZĖ 21 7.3 PROGNOZUOJAMŲ PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 23 8. DARBŲ GRAFIKAS 24 9. BIBLIOGRAFIJA. PRIEDAI 24 9.1. PELNINGUMO LŪŽIO TAŠKAS 24 10. NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS 25 [pic]1. APIBENDRINIMAS Žvelgiant į ateitį, matomas vis didesnis poreikis informacijos paieškai skaitmeniniuose kanaluose ir didėjant kompiuterinių žaidimų populiarumui, nusprendėme įkurti UAB “DF” angliško vertinio sutrumpinimas (Digital Future), tai reikštų - skaitmeninė ateitis. Ši......

Words: 4587 - Pages: 19

Free Essay

Niekas

...Stabilumo palaikymas yra vienas svarbiausių Centrinio Banko tikslų. Lietuvos atveju Centrinio banko prevenciniai darbai krizių valdymo srityje apima Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūrą, visos bankinės sistemos veiklos analizę, galimų išorės ir vidaus šokų finansinei sistemai identifikavimą, jų poveikio pavienėms finansų institucijoms ir visai finansų sistemai vertinimą, taip pat mokėjimų sistemos tobulinimą, priežiūrą ir testavimą ekstremaliomis sąlygomis. Siekiant apsaugoti finansų sistemą ir užtikrinti finansinį stabilumą, reikia nustatyti pagrindinius rizikos šaltinius ir silpnąsias vietas, o visos susijusios šalys turi žinoti galimą riziką. Rizikos gali būti tokios: sulėtėjęs ekonomikos augimas, staiga krentančios ar besikeičiančios kainos, didelės bankų investicijos į klaidingas sritis. Taip pat, siekiant apsaugoti finansų sistemą nuo krizių sudarytos gynybos linijos. Pirmąją jų sudaro bankai, draudimo įmonės ir kitos finansų įstaigos. Antrąją gynybos liniją sudaro valdžios institucijų priemonės. Jeigu net ir panaudojus visas šias priemones finansų įstaigos patenka į bėdą, gali tekti įsikišti valdžios institucijoms. Finansų sistemos krizės sutrikdo sklandžią mokėjimų sistemų veiklą, mažina įmonių galimybes finansuoti investicinius projektus ir gali sukelti nepasitikėjimą finansų institucijomis. Lietuvos finansų sistema, mano nuomone, šiuo metu yra stabili, tai galime pastebėti nagrinėdami tiek Lietuvos Banko, tiek Lietuvos Statistikos Departamento duomenis.......

Words: 498 - Pages: 2

Free Essay

Miss

...suteikia draudimo apsaugą nuo pirkėjų nemokumo, bankroto ir nesąžiningumo (tyčinio neatsiskaitymo). Lietuvoje prekinio kredito draudimu užsiima UADBB „Kreditų draudimo brokeris“, „Atradius Reinsurance Ltd“ bei „The Coface group“. Verslo kredito draudimu yra draudžiamos trumpalaikė gautinos sumos, kurios mokėtinos per mažiau kaip vienerius metus. Norint gauti draudimo pasiūlymą, reikia užpildyti draudimo bendrovės pateiktą nustatytos formos paraišką, kurioje pateikiami duomenys apie draudėją bei jo pirkėjus. Draudiminiu įvykiu laikomas dalinis ar visiškas apdraustų sąskaitų - faktūrų neapmokėjimas dėl pirkėjo patvirtinto arba tariamo nemokumo. Tokiu atveju sutartą nuostolių dalį prisiima draudėjas. Draudimo išmoka bet kokiu atveju negali viršyti nustatyto kredito limito ir draudiko atsakomybės dalies. Abipusiu susitarimu nustatomas laukimo periodas - laikotarpis, per kurį draudėjas pats turi teisę išieškoti skolą be draudiko įsikišimo. Jei pirkėjas uždelsia apmokėti skolą ilgiau nei nustatytas laukimo periodas, reikalavimo teisė į pirkėjo skolą perleidžiama draudikui. Draudikas apdraudžia draudėjo pardavimus kreditan pirkėjams pagal išrašytas sąskaitas - faktūras. Paprastai kreditų draudimo sutartimi apdraudžiama 75-95% patirtų nuostolių. Draudimo bendrovei išsiieškojus iš skolininko visą nesumokėtą sumą, draudėjui grąžinama likusi dalis (15-25%), išskaičiavus draudimo bendrovės kaštus įsiskolinimui išieškoti. Pagrindiniai kreditų draudimo principai: • Kredito......

Words: 478 - Pages: 2

Free Essay

Investiciniu Projektu Analize

...1.1 Projektinio valdymo prielaidos ir misija 1 1.2 Projekto sąvoka ir tipai 1 1.3 Investicinių projektų bruožai ir klasifikavimas 2 2.1 Projekto gyvavimo ciklo sudėtis ir modeliai 3 2.3 Projekto investicinė (įgyvendinimo) fazė 5 3.1 Projekto strateginių sprendimų planavimo principai 6 3.2 Projekto aplinka ir dalyviai 6 3.3 Projekto struktūrizavimo modeliai 7 4.1 Investicinio projekto verslo plano struktūra ir sudarymo tvarka 7 4.4 Žaliavos ir ištekliai 9 4.6 Projekto išdėstymo vieta 9 4.9 Darbo ištekliai 11 4.10. Projekto įgyvendinimo planavimas ir biudžeto sudarymas 11 1.1 Projektinio valdymo prielaidos ir misija Projektų valdymas- sistemos pokyčių, įgyvendinamų pagal iš anksto nustatytas taisykles, laikantis biudžeto ir laiko apribojimų, procesas; tai mąstymo būdas, apimantis ir specialiąsias, ir platesnio pobūdžio, negu reikia profesijai, žinias. Projekto požymiai- unikalumas, aiškus tikslas ir kokybė, tiksliai apibrėžta trukmė ir išlaidos; pasikartojanti daug kartų veikla nelaikoma projektu. Ekonominio valdymo f-jos: 1. pagrindinės (projekto darbus nustatančios, kontroliuojančios ir reguliuojančios funkcijos); 2. aptarnavimo (informacinė, ekspertinė-analitinė, normatyvinė-metodinė f-jos) „Stiprieji“ valdymo elementai – rodo formaliąją organizacijos struktūrą, realizuojamą per įv. kiekv. Konkrečios organizacijos dokumentus (svarbiausi jų- organizacinės struktūros, strategijos, valdymo sistemos). „Silpnieji“ valdymo elementai- išreiškia neformalią......

Words: 7282 - Pages: 30

Free Essay

Apskaita

...Egiptas. Jis nurodo, kad ūkinė apskaita atsirado tais laikais, kai pradėjo vystytis prekybiniai santykiai tarp žmonių ir atskirų tautų. Pagrindinis veiksnys, kuris paskatino ūkinės apskaitos atsiradimą, yra visuomeninio darbo pasidalijimas. Atsirado objektyvus būtinumas skaičiuoti daiktus bei stebėti ūkinius reiškinius, nes paįvairėjo žmonių gamybinė veikla. Stichiškas reiškinių fiksavimas — tai pirmoji ūkinės apskaitos pakopa, parengusi prielaidas atsirasti aukštesnei pakopai — buhalterinei apskaitai. Pastarajai būdingas ne epizodiškas, o sistemingas duomenų fiksavimas bei jų kaupimas ir tolesnis apdorojimas siekiant koreguoti ir kontroliuoti ūkinių procesų eigą. Ūkinė apskaita tenkino viešpataujančios klasės interesus. Ypač didelę reikšmę ūkinei apskaitai atsirasti turėjo tokie veiksniai kaip amatų, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas ir vystymasis. Ūkinės apskaitos atsiradimas glaudžiai siejamas ir su tokia veiklos sritimi kaip organizacinis darbas. Ūkinė apskaita ir organizacinis darbas — neatskiriami, nes ūkinių operacijų registravimas bei jų sisteminimas sudaro galimybę sprendimams priimti ir juos praktiškai vykdyti. Štai kodėl senovės Egipto raštininkai buvo ne tik pirmieji istorijoje „buhalteriai", bet ir darbo organizatoriai. 2. Ūkinės apskaitos raidos bruožai senovės valstybėse Ūkinė apskaita senovės Egipte ir Babilonijoje. Antrojo tūkstantmečio pr.m.e. viduryje egiptiečiai pasiekė nemažų laimėjrmų ūkio srityje.Abiem šalim buvo būdinga tai, kad......

Words: 4609 - Pages: 19

Free Essay

Manoman

... 1. Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos įstatymo projektas. Teikia: LPK Eksporto plėtros komitetas. Projektą pristatė Jonas Plačiakis, UAB draudimo įmonės “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (LEID) generalinis direktorius. Viena ūkio plėtros galimybių yra eksporto plėtra. Lietuvos eksportas ir importas kasmet auga, šalis tampa vis atviresne ekonomikos šalimi. Pranešėjas supažindino su valstybinėmis eksporto rėmimo formomis, jas vykdančiomis institucijomis Lietuvoje. Viena eksporto finansinio rėmimo formų yra eksporto kreditų draudimas. Kaip rodo UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai” atlikti atsiskaitymų struktūros tyrimai, visose rinkose, EBPO ir ne EBPO valstybėse, vyrauja atidėti mokėjimai, dažniausiai 16-60 dienų. Kadangi didelę dalį savo produkcijos Lietuvos įmonės eksportuoja į Rytus, joms labai aktualus ne rinkos rizikos draudimas. Šiandien valstybė nedalyvauja ne rinkos rizikos draudime kaip perdraudėjas, tai atlieka privati Vokietijos draudimo įmonė. Prelegentas supažindino, kokie teisės aktai reglamentuoja eksporto kreditų draudimo veiklą ir kokie yra veikiančio eksporto kreditų draudimo modelio trūkumai: nesudaryta galimybė valstybei tiesiogiai dalyvauti eksporto kreditų draudimo veikloje, nes valstybė neįvardinta kaip perdraudikas; priklausomybė nuo užsienio valstybių perdraudimo įmonių; nedraudžiama gamybinė rizika ir kt. Trūkumams pašalinti siūloma priimti Eksporto kreditų draudimo dalyvaujant valstybei veiklos...

Words: 1137 - Pages: 5

Free Essay

Finance

...Šiame dokumente pateikiama glausta sistemas kredito rizikos vertinimo įmonėje credit domain (SMEs and larger businesses), that can guide lenders when choosing kredito domenas (MVĮ ir didesnėmis įmonėmis), kurios gali padėti skolintojams renkantis appropriate data and tools. atitinkami duomenys ir įrankiai. Traditionally, lenders relied upon judgmental assessments of Tradiciškai, skolintojai, remtis subjektyvių nuomonių vertinimais the five Cs (capacity, capital, character, collateral, and conditions), but modern 5 Ca (galia, kapitalas, charakteris, įkaitas, ir sąlygos), bet modernus technology has allowed them to amass and capitalise on data. technologija leido jiems kaupti ir pasinaudoti duomenų. Besides judgment, lenders Be nuovoką, skolintojų can also apply scoring, reduced-form, and structural models—with the choice being taip pat gali taikyti įvertinimas balais, sumažinta forma, ir struktūrinio modelių pasirinkimas yra dependent upon the size and nature of the firms being assessed. priklauso nuo vertinamos įmonių dydį ir pobūdį. For the largest Didžiausias companies with traded securities, reduced-form and structural models can be used to bendrovėms, turinčioms vertybinių popierių apyvartą, sumažinti forma ir struktūrinių modelių gali būti naudojamas interpret their prices and price movements. interpretuoti savo kainas ir kainų svyravimus. In contrast, credit scoring is used mostly in Tuo tarpu kredito vertinimo, naudojamas daugiausia data-rich......

Words: 9747 - Pages: 39

Free Essay

Rizikų Valdymas

...valdymo sistemų įgyvendinimą,pagal kompetencija rengia ir priema teises aktus. 5. Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Siekiant užtikrinti Europos Sąjungos išorinės sienos saugumą, atitinkantį ES ir Šengeno sutarčių reikalavimus, bei palankias keleivių ir krovinių judėjimo per valstybės sieną sąlygas yra būtina sukurti pasienio kontrolės punktų infrastruktūrą. Šiam tikslui pasiekti 2005 m. kovo 21 d. buvo įsteigta Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pasienio kontrolės punktų direkcijos veiklos tikslas yra plėtoti ir modernizuoti pasienio kontrolės punktus ir aikšteles, skirtas stovėti transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, užtikrinti patikėto turto efektyvų valdymą ir tinkamą priežiūrą bei organizuoti sklandų patekimą į pasienio kontrolės punktus. Direkcija vykdo pasienio kontrolės punktų ir aikštelių, skirtų stovėti transporto priemonėms, laukiančioms kirsti valstybės sieną, statybos užsakymus, nustato lėšų poreikį ir teikia siūlymus dėl valstybės lėšų skyrimo pasienio kontrolės punktų plėtros investiciniams projektams, teikia Susisiekimo ministerijai pasiūlymus dėl valstybės lėšų skyrimo direkcijos statybos finansuoti, vykdo pasienio kontrolės punktų projektavimo ir statybos užsakovo funkcijas. Pasienio kontrolės punktų direkcija rūpinasi pasienio kontrolės punktų, esančių direkcijos atskaitomybėje, turto valdymu bei jo priežiūra, bei efektyviai juo naudojasi. Taip pat direkcija teikia......

Words: 1663 - Pages: 7

Free Essay

Komercinio Banko Steigimas

...Komercinio banko steigimas Komercinis bankas – Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Banko steigimo tvarka 1. Bankas steigiamas Civilinio kodekso, Finansų įstaigų įstatymo, Lietuvos bankų įstatymo ir, jei šis Įstatymas nenustato kitaip, Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. 2. Bankas gali būti steigiamas tik neribotam laikui. 3. Bankas gali būti registruojamas po to, kai yra gavęs priežiūros institucijos leidimą jį įsteigti. 4. Steigiamo banko akcijos turi būti visiškai apmokėtos iki steigiamojo susirinkimo sušaukimo dienos.   Steigėjai 1. Banką gali steigti ne mažiau kaip 10 steigėjų. 2. Finansų įstaigos steigėju gali būti tik asmuo, kuris: a. įsigyja ne mažiau kaip 3 procentus balsavimo teisę suteikiančių banko akcijų. b. gali įrodyti, kad lėšos, panaudotos steigiamos finansų įstaigos įstatiniam kapitalui ir (arba) balsavimo teisėms įsigyti, yra jo teisėtai gautos pajamos; c. kuris yra nepriekaištingos reputacijos. d. kurio finansinė būklė yra gera ir stabili. 3. Finansų įstaigos steigėju negali būti fizinis asmuo, teistas už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams arba už kitus nusikaltimus, jeigu jam nėra išnykęs......

Words: 1868 - Pages: 8

Free Essay

Banks

...grynaisiais, vekselių diskontavimas, ir t.t. Jie taip pat suteikia saugias terminuotas paskolas visiems klientams. 3. Kredito suteikimas: tai svarbiausia komercinių bankų funkcija. Komercinis bankas sukuria galimybę klientui išsigryninti pinigus iš jam sukurtos sąskaitos, lygiai taip pat kaip ir vėl į ją sumokėti trūkstamą sumą. Kartu su pagrindinių funkcijų kiekvienas komercinis bankas turi atlikti keletą antrinių funkcijų. Tai apima daug agentūrų funkcijas arba bendrąsias komunalines funkcijas. Antriniai komercinių bankų funkcijos gali būti skirstomos į agentūrų funkcijas ir naudingumo funkcijų. a. Agentūros funkcijos: Įvairios komercinių bankų funkcijos yra: 1.Rrinkti ir išgryninti čekius, suteikti dividendus ir palūkanas. 2.Atlikti mokėjimus, draudimo įmokos, ir t.t. 3.Spręsti užsienio valiutų keitimo sandorius. 4.Pirkti ir parduoti vertybinius popierius. 5.Veikti kaip garantas ir vykdytojas. 6.Priimti mokesčių pajamos ir mokesčių deklaracijas. b. Bendrosios komercinių bankų naudingumo funkcijos: 1.Teikti saugyklos paslaugas klientams. 2.Teikti pinigų pervedimo paslaugą. 3.Spręsti kelionės čekių klausimus. 4.Veikti kaip arbitras. 5.Priimti įvairius mokesčius už mokėjimo pvz., telefono sąskaitas, dujų sąskaitas, vandens vekseliai ir kt. 6.Suteikti prekybinės bankininkystės galimybe. 7.Teikia įvairias korteles, pavyzdžiui, kredito korteles, debeto korteles, intelektinių kortelių ir t.t. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 2 str. 1 d. nurodo, jog......

Words: 4948 - Pages: 20